Bylinėjimasis teisme dažniausiai siejamas su ginčo šalimis, tačiau teismo procese ne mažiau svarbus yra liudytojo vaidmuo.
Gavus kvietimą liudyti, daugeliui kyla klausimų – ar liudytojas privalo kviečiamas atvykti į teismą, kokias teises ir pareigas jis turi, kaip elgtis, gavus teismo kvietimą atvykti liudyti, ar darbdavys privalo išleisti vykti į teismą, kokios priežastys pripažįstamos pateisinančios liudytojo neatvykimą į teismą ir pan.
Nors liudytojas procese nėra ginčo šalis, tačiau jam žinomos aplinkybės gali turėti reikšmingos įtakos bylos baigčiai. Liudytojo vaidmuo procese – tai atsakinga ir procesine prasme reikšminga pareiga, apimanti itin ryškius aspektus – nuo reikšmingo informacijos nešėjo įrodinėjimo procese, padedančio nustatyti tiesą byloje iki galinčios kilti baudžiamosios atsakomybės už pareigų nevykdymą, vengimą atvykti, ar sąmoningą trukdymą nustatyti tiesą byloje.
Gavus kvietimą atvykti liudyti, svarbu suprasti– šaukiamas liudytoju asmuo privalo atvykti į teismo posėdį ir duoti teisingus parodymus.
Jei esate kviečiamas liudyti, vadinasi, siekiant nustatyti tiesą byloje, jūsų parodymai gali būti labai svarbūs. Teismas negali grįsti sprendimo (nuosprendžio) savo prielaidomis ar nepagrįstais šalių teiginiais. Būtent tai lemia įrodinėjimo svarbą tiek pačioms šalims, tiek teismui. Liudytojo žodiniai paaiškinimai – parodymai yra viena iš įrodinėjimo priemonių, o pats liudytojas yra įrodymų šaltinis, kuris gali padėti šalims įrodyti teisiškai reikšmingas aplinkybes, o teismui priimti byloje teisingą procesinį sprendimą.
Liudytojo statusas procese
Kai asmens teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, jis turi teisę juos apginti kreipdamasis į teismą. Tai galima padaryti tik teisingai nustačius teisiškai reikšmingas faktines bylos aplinkybes. Jas šalys turi pagrįsti įrodymais, nuo kurių faktiškai ir priklauso bylos baigtis. Pagal Civilinio proceso kodeksą įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Tie duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais ir ekspertų išvadomis.
Liudytojas – tai asmuo, galintis pateikti teismui reikšmingą informaciją apie nagrinėjamas faktines aplinkybes. Jo funkcija – pateikti jam žinomus faktus, kurie padeda teismui nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą, pagrįstą sprendimą.
Procesinį statusą liudytojas įgyja kuomet yra kviečiamas į apklausą.
Liudytojo pareigos ir jų vykdymas
Kiekvienas šaukiamas liudytoju asmuo privalo atvykti į teismą bei duoti teisingus parodymus apie tai, kas jam žinoma apie bylai teisingai išspręsti turinčias aplinkybes. Liudytojui, kuris be svarbios priežasties neatvyksta į teismą arba be teisėto pagrindo atsisako, ar vengia duoti parodymus, gali būti taikomos įstatyme numatytos procesinės prievartos priemonės: liudytojas gali būti nubaustas pinigine bauda, teismo nutartimi gali būti atvesdinamas policijos, jam gali būti paskirtas areštas. Už melagingų parodymų davimą liudytojas atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nuostatas.
Tai reiškia, jog liudytoju šaukiamas asmuo turi procesinę pareigą dalyvauti ikiteisminiame procese, atvykti į paskirtą teismo posėdį.
Pagrindinė liudytojo pareiga yra atvykti į teismo posėdį nurodytu laiku ir duoti teisingus parodymus, t.y. sąžiningai papasakoti visa, kas jam žinoma apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti, atsakyti į jam užduotus klausimus ir nemeluoti.
Svarbu: įstatymas draudžia apklausti asmenį apie jo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką, tačiau palieka vienintelę išimtį – asmens sutikimą duoti tokius parodymus, taikant tam tikrus reikalavimus: asmuo gali būti apklaustas kaip specialusis liudytojas.
Liudytojo teisės
Liudytojui įstatymas numato ne tik pareigas. Kviečiamas liudyti asmuo turi šias teises:
• duoti parodymus savo gimtąja kalba ir naudotis vertėjo paslaugomis, jei apklausa vyksta jam nesuprantama kalba;
• atsisakyti duoti parodymus prieš save ir savo šeimos narius, neatsakyti į klausimus, galinčius sukelti savęs ar artimųjų apkaltinimą;
• prašyti patikslinti, paaiškinti dėl proceso eigos, atsakomybės ar pateikiamų klausimų;
• gauti turėtų išlaidų atlyginimą;
•turėti atstovą;
• duodamas parodymus, gali naudotis užrašais, jeigu jo parodymai susiję su skaičiais ar kitais duomenimis, kuriuos sunku atsiminti;
•liudytojas gali būti teismo apklausiamas savo buvimo vietoje, jeigu jis, teismo šaukiamas, dėl ligos, senatvės, negalios ar kitų teismo pripažintų svarbiomis priežasčių negali atvykti.
Išimtiniais atvejais, kai negalima arba sudėtinga apklausti liudytoją teismo posėdyje, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę vertinti liudytojo raštu pateiktus parodymus, jeigu, teismo nuomone, atsižvelgiant į liudytojo asmenybę ir liudytinų aplinkybių esmę, tai nepakenks esminių bylos aplinkybių atskleidimu.
Patarimai liudytojui
Teisinga teisinė orientacija, aiškus liudytojui tenkančios pareigos supratimas, žinojimas, kaip elgtis apklausos metu, gebėjimas naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei garantijomis, padės pasirengti liudyti ir sumažins stresą bei įtampą.
Teisininko konsultacija leidžia:
• aiškiau suprasti liudytojo statusą procese, žinoti kviečiamam liudyti asmeniui tenkančių pareigų bei teisių apimtis;
• įsivertinti situacijos svarbą bei liudytojo vaidmenį civiliniame, baudžiamajame ar administracinės teisenos procese;
• suprasti galimas rizikas, liudytojo atsakomybę ir galinčias kilti pasekmes, jas valdyti;
• tinkamai pasiruošti liudyti teisme.
Ir pabaigai..
Jei esate pakviestas liudyti teisme ir nežinote kaip tam pasiruošti, kaip reikės elgtis ir kaip viskas vyks teisme – kreipkitės ir rezervuokite laiką konsultacijai, kad į apklausą pas tyrėją, ar į teismą vyktumėte drąsiai, pasitikėdami savimi ir suprasdami savo pareigą padėti nustatyti tiesą byloje.
Naujausi komentarai